Ilgesys

Šiandien muziką girdžiu... Ten toli, tokią tylią ir ramią. Širdį šaltis mano jau kausto. Gal todėl, kad ilgiuosi tavęs. Daug prabėgo dienų jau ir metų, daug vaikinų jau buvo kely... Bet tavęs, mano meile, brangusis, neužmiršau net tamsiausioj nakty. Vis prisimenu tavo akis kaip žibintą, kaip tą saulę nakties vidury. Tai beprasmiška? Ne, tai didinga! Juk tu vienas šitai gali. Aš sugrįšiu kadais dar į pasaką, nes tikrovė beprasmiška jau. Atsisuksiu, priglusiu tą naktį, tu suprasi, nes tikiu, kad širdy man junti tą patį...